Ilgą laiką magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) galimybės tirti plaučius, tarpuplautį buvo ribotis dėl didelio jautrumo širdies ir kvėpavimo artefaktams, bet MRT yra viena iš greičiausiai tobulėjančių radiologinio tyrimo metodikų, pastarųjų metų techniniai pasiekimai, greitos sekos, galimybė sinchronizuoti skenavimą su širdies ir kvėpavimo veikla, leido labai pagerinti skenavimo ir vaizdų kokybę. 

Šiuolaikinėje medicinoje MRT yra puikus tyrimas krūtinės ląstai tirti ir tikrai gali būti naudojamas kaip rutininis tyrimas. Blogai vizualizuojamas tik sveikas, oringas plaučių audinys, tačiau gerai vizualizuojami plaučiuose esantys dariniai, tarpuplautis, krūtinės ląstos siena, nervinės struktūros (pvz., peties rezginys).

Labai svarbi MRT savybė yra ta, jog tyrimui nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė,  skirtingai negu kitų radiologinių tyrimų metu. MRT pasižymi itin gera minkštųjų audinių rezoliucija. Be to, tai yra ne tik morfologinis, bet ir funkcinis tyrimas, nes be anatominių sekų, kurios nusako darinių ryšį su gretimomis struktūromis, galima atlikti ir funkcines sekas, kurios įvertina kraujotaką ir kontrastinės medžiagos kaupimo bei išsiplovimo pobūdį (o jis skiriasi gerybinių ir piktybinių darinių), ląstelingumą (vėlgi – ląstelių kiekis ir išsidėstymas gerybiniuose ir piktybiniuose dariniuose skiriasi).

MRT – daug tinkamesnis tyrimas esant inkstų nepakankamumui. Net tuo atveju, jei reikalingas intraveninis kontrastavimas, MRT naudojamos kontrastinės medžiagos yra daug saugesnės, negu kompiuterinėje tomografijoje naudojamos jodo kontrastinės medžiagos.

MRT geriausiai iš visų vaizdinimo tyrimų tinkamas tarpuplaučio dariniams tirti, nes geriausiai galima įvertinti darinio ryšį su gretimais organais ir audiniais dėl geriausios minkštųjų audinių rezoliucijos, taip pat MRT tiksliausiai nusako darinio struktūrą (cistinio darinio struktūra, skysčio pobūdis, minkštųjų audinių sudėtis, piktybiškumo požymiai).

MRT taip pat tinkamas plaučių vėžiui ir jo išplitimui nustatyti. MRT galima puikiai įvertinti ir pirminį naviką, jo vietinį išplitimą, ir tarpuplaučio limfmazgius. Ypač vertingas nustatant pirminio naviko rezektabilumą – vertinti naviko ir pleuros, kitų krūtinės ląstos sienos struktūrų ryšį, santykį su diafragma, išplitimą į tarpuplautį. MRT leidžia tiksliai nustatyti naviko ir atelektazės ribas. Neabejotinai, MRT yra pats geriausias tiriant plaučių viršūnių (superior sulcus) navikus. Difuzijos restrikcijos vertinimas yra pats jautriausias ir specifiškiausias metodas nustatyti tarpuplaučio limfmazgių būklei. Be to, difuzijos restrikcijos pobūdžio pasikeitimas yra anksčiausias požymis, leidžiantis vertinti naviko atsaką į chemoterapiją, kuris atsiranda dar prieš sumažėjant naviko dydžiui.

MRT, taip pat kaip ir KT, galima efektyviai tirti plaučių arterijas, taigi yra labai tinkamas plaučių tromboembolijai ir jos apimčiai nustatyti.

 

Krūtinės ląstos MRT tyrimas atliekamas "Affidea Lietuva" Vilniaus Santariškių diagnostikos centre (Santariškių g. 1C, Vilnius). Tel. nr. registracijai - 1831 arba +370 5 270 0010.