Jonizuojanti spinduliuotė, jos racionalus bei saugus naudojimas yra viena aktualiausių ir labiausiai diskutuotinų temų šiuolaikinėje medicinoje. Akivaizdu, kad gydymo įstaigoms tai turėtų tapti viena prioritetinių krypčių, kadangi ypač svarbu atsakyti į klausimą, kaip gi galima optimizuoti tyrimų metu gaunamą apšvitos dozę? Apie tai diskutuojame su UAB „Affidea Lietuva“ atstovais. Įmonė prieš dvejus metus pradėjo taikyti Apšvitos dozės mažinimo programą (angl. Dose excellence program), o šių metų pradžioje gavo ir „EuroSafe Imaging“ 5 žvaigdžučių įvertinimą.
„Jau ne vienerius metus medicinos bendruomenės atstovai – medicinos fizikai, įvairūs mokslininkai – kuria priemones, kurios padeda reguliuoti apšvitos kiekį tyrimų metu. Jau ir Lietuvoje gydytojai radiologai bei radiologijos technologai gali dar profesionaliau pasirūpinti pacientų saugumu ir kartu turi galimybę nuolatos gilinti žinias šia tema“, - sako UAB „Affidea Lietuva“ gydytoja radiologė Jurgita Sejonienė.
Lietuvoje – tarptautiniai standartai
Apšvitos dozės mažinimo programa į Lietuvoje esančius „Affidea“ diagnostikos centrus prieš dvejus metus atkeliavo iš tarptautinio „Affidea“ tinklo. Apšvitos dozės mažinimo programos lyderės, UAB „Affidea Lietuva“, gydytojos radiologės Jurgitos Sejonienės teigimu, įgyvendinant šią programą ir atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimus, ieškoma tobulo balanso bei stengiamasi atsakyti į klausimą, kaip su kiek įmanoma mažesne apšvitos doze išgauti optimalią tyrimo vaizdų kokybę.
 
„Jau ne vienerius metus medicinos bendruomenės atstovai – medicinos fizikai, įvairūs mokslininkai – kuria priemones, kurios padeda reguliuoti apšvitos kiekį tyrimų metu. Džiugina faktas, kad jau ir Lietuvoje gydytojai radiologai bei radiologijos technologai gali dar profesionaliau pasirūpinti pacientų saugumu ir kartu turi galimybę nuolatos gilinti žinias šia tema“, – teigia gyd. J.Sejonienė. Gydytojos teigimu, tokių programų dėka daugiau komforto suteikiama ir tiems pacientams, kuriems reikalingi su medicinine apšvita susiję tyrimai.
 
Šiuo metu Apšvitos dozės mažinimo programa įgyvendinama 14-oje „Affidea“ tinklo Europos šalių ir apjungia 82 keturių skirtingų gamintojų – „Philips“, „Siemens“, „Toshiba“ ir GE – kompiuterinius tomografus (KT). Gyd. J.Sejonienės teigimu, įgyvendinant šią programą, KT tyrimai tapo saugesni ir standartizuoti nepriklausomai nuo KT sistemos, o tyrimai pacientams atliekami standartizuotais optimalių parametrų protokolais, visus duomenis kaupiant bendroje „Affidea“ tinklo sistemoje. Paciento gaunamos apšvitos dydį, vaizdų kokybę atidžiai stebi bendra trijų asmenų – radiologijos technologo, gydytojo radiologo ir medicinos fiziko – komanda. Taip pacientams pritaikoma individualizuota tyrimo „formulė“ bei užtikrinama saugesnė apžiūra.
 
Apšvitos dydį nulemia daug veiksnių
„Dažnai pacientai prieš atlikdami tyrimą teiraujasi, kokio dydžio apšvitą jie gaus. Tačiau vienareikšmiškai atsakyti į tokį klausimą yra labai sunku. Preliminarius vidurkius išvesti galima, tačiau realios situacijos jie neatspindės“, – teigia gyd. J.Sejonienė. Pašnekovės teigimu, apšvitos dydis priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau svarbiausi yra šie: paciento ūgis ir svoris, raumeninės ir riebalinės masės santykis, tiriamoji sritis, tyrimo apimtis ir klinikinis klausimas.
 
„Kuo tiriamoji sritis platesnė, tuo tyrimas ilgesnis ir tuo didesnę apšvitos dozę gauna pacientas. Todėl tyrimams siunčiančiųjų gydytojų prašome, kad siuntime jie įvardytų konkrečią sritį ir tiksliai suformuluotų klinikinį klausimą, kodėl pacientui šis tyrimas yra reikalingas. Pagal tai galime pritaikyti standartizuotus tyrimų protokolus ir būti tikri, kad pacientas bus apsaugotas nuo perteklinės apšvitos“, – pasakoja gyd. J.Sejonienė. Anot gydytojos, sunku kalbėti apie apšvitos dozių optimizavimą, kuomet į siuntimą įrašomos trys ir daugiau įtariamų diagnozių, tačiau nesuformuluojamas konkretus klinikinis klausimas. „Tokiu atveju konkrečiam pacientui ir konkrečiai klinikinei situacijai iš anksto parinkti optimalų protokolą ypač sudėtinga ir didėja rizika, kad pacientas gaus didesnę, negu toje situacijoje reikia, apšvitą“, - teigia gyd. J.Sejonienė.

UAB „Affidea Lietuva“ medicinos fizikas Romualdas Griškevičius  

Vieninteliai Lietuvoje
„Affidea Lietuva“ Apšvitos dozės mažinimo programą įdiegė dar 2016 m. gegužės mėnesį, kuomet Šiaulių ir Panevėžio diagnostikos centruose buvo instaliuoti modernūs 64 pjūvių KT aparatai. Tuomet prie šios programos buvo prijungti ir Vilniuje esantys du KT aparatai – 128 ir 16 sluoksnių (pastarasis 2017m. birželio mėnesį pakeistas į naują, modernų 64 sluoksnių KT aparatą).
„Nuo programos įdiegimo laikotarpio pavyko pasiekti išties daug. Svarbiausias laimėjimams mums, dirbantiems apšvitos dozės optimizavimo ir mažinimo klausimais, – Šiaulių diagnostikos centrui skirtas „EuroSafe Imaging“ 5 žvaigždučių įvertinimas. Smagu, kad tai - ne tik pirmasis, bet ir kol kas vienintelis diagnostikos centras, Lietuvoje turintis tokio lygio įvertinimą.
 
UAB „Affidea Lietuva“ medicinos fiziko Romualdo Griškevičiaus teigimu, aktualiausias klausimas, kylantis dėl šios programos įgyvendinimo, – kiek gi pavyko sumažinti apšvitą, atliekant konkrečios srities kompiuterinės tomografijos tyrimą? „Svarbu patikslinti, kad esminis šios programos tikslas – ne bet kokiu būdu sumažinti apšvitą, o rasti geriausią balansą tarp apšvitos dozės dydžio ir optimalios vaizdo kokybės. Pavyzdžiui, iki šios programos įgyvendinimo standartinio krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimo metu pacientas gaudavo vidutinę 8,6 mGy apšvitą, o atlikus tyrimo protokolų optimizavimą apšvitos dydis sumažėjo iki 5,0 mGy (apšvita, tenkanti pacientui tokio tyrimo metu, buvo sumažinta 42 proc.). Tačiau įgyvendindami programą pastebėjome, kad yra ir tokių protokolų, kur, neviršydami rekomenduojamos apšvitos dydžio, tyrimus galime atlikti su kiek didesne apšvita ir kartu gauti dar geresnę tyrimo vaizdo kokybę. Tokiu atveju patenkintos yra visos trys pusės: tiek pacientas, nes jis žino, kad jam atliktas saugus bei tarptautinius standartus atitinkantis tyrimas, tiek gydytojas radiologas, nes tyrimas atliktas išsaugant optimalią vaizdo kokybę, tiek pats siunčiantysis gydytojas, kadangi jis gauna išsamų atsakymą“, – teigė R.Griškevičius.